Kiti sodo augalai

Cidonijos žiedus skleidžia gegužės pabaigoje. Žiedai didesni nei obelų, apie 5 cm skersmens, balti su rožiniu atspalviu. Negausioje lapijoje gausybė žiedų atrodo be galo patraukliai. Šie augalai dažniausiai savidulkiai. Derėti pradeda 3–5 metais. Jie veda obuolio, kriaušės formos ar beveik rutuliškus vaisius, kuriuos iki brandos dengia tankus trumpų plaukelių „kailiukas“. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje prisirpę kai kurių veislių cidonijų vaisiai jo atsikrato, tampa lygūs. Kai kurie išlieka tokie patys... Odelė citrinų geltonumo, šonai kartais raustelėję. Kltūrinių veislių vaisių svoris svyruoja nuo 100 g iki 150 g. Jie malonaus aromato, bet valgant sutraukia gomurį. Minkštimas dažniausiai labai kietas. Dėl to cidonijų vaisiai dažniausiai valgomi ne švieži, o perdirbti. Jų gaminiai pasižymi subtiliu skoniu ir nepakartojamu aromatu. Populiariausi yra uogienė, džemas, sirupas, kompotas ir vynas. Vaisiai gerai laikosi iki pavasario. Kai kurių veislių vaisiai po 4–6 laikymo mėnesių suminkštėja ir labiau tinka valgyti švieži. Cidonijų vaisiuose gausu rauginių medžiagų, pektinų, citrinų ir obuolių rūgšties, cukrų (daugiausia fruktozės), geležies, vario, vitamino C. Sėklose kuriose yra apie 20 proc. gleivių, vandenyje labai lengvai išbrinksta. Jų nuoviras vartojamas kaip laisvinamoji priemonė. Nuovire pamirkyti tamponai dedami ant akių sergant uždegimu. Juo įtrinama ir oda, kad taptų minkštesnė. Iš cidonijų sėklų išvirta arbata gydomas kosulys, skalaujama gerklė sergant angina, vartojami sergant mažakraujyste. Mokytojams, pranešėjams, laidų vedėjams ir kitiems daug kalbantiems žmonėms patartina 30–40 minučių prieš ilgą kalbą po liežuviu pasidėti 2–3 cidonijų sėklas.