Kiti sodo augalai

Valgomasis sausmedis į Lietuvos sodus atkeliavo iš Tolimųjų Rytų iš Sibiro. Dėka savo kilmės augalas pasižymi ankstyva vegetacija, todėl tai pirmos uogos , nes jos sunoks anksčiau nei braškės ar žemuogės. Balandžio mėnesį žydintis augalas yra gausiai lankomas bičių ir kamanių . Labai nereiklūs ir ištvermingi krūmai žiemą, kuriems net nebaisios pavasarinės šalnos. Valgomieji sausmedžiai dirvai nereiklūs, mėgsta vidutinio sunkumo, drėgną dirvą. Didesnį derlių duos saulėtoje vietoje auginami sausmedžiai, bet taip pat augalai pakenčia ir dalinį pavėsį. Sausmedžiai yra kryžmadulkiai, todėl turėtume sodinti po kelis, bent dviejų skirtingų veislių augalus. Krūmai užauga nuo 1 m iki 2 m į aukštį ir plotį priklausomai nuo veislių ir kaip juos formuosime. Derėti pradeda jau 3-4 metais ir gausiai dera 5 – 7 metais.. Tai tamsiai mėlynos su vaškiniu apnašu , įvairių formų nuo 1,5-3 cm ilgio, primenančios vaivorus, uogos. Derlingumas didėja krūmui plečiantis. Kasmet reikia pašalinti nulaužtas ir nereikalingas, į krūmo vidų augančias šakas. Krūmai kas metai tankėja , todėl yra reikalingas formuojamasis genėjimas. Tai darom ne jaunesniems kaip 7 metų amžiaus krūmams. Sumažėjus senų šakų derlingumui, jas reikia išpjauti ar patrumpinti paliekant trečdalį ilgio. Šis genėjimas skatins ilgų krūmą formuojančių ūglių augimą. Tai vienintelis būdas atnaujinti krūmus , nes sauskrūmiai šakninių atžalų neišleidžia.