Kiti sodo augalai

MEDLIEVA

Medlievų vaisiai – tamsiai purpurinės ir violetinės iki juodų, sultingos ir saldžios uogos (0,5–1,3 g), augančios kekėmis, skoniu ir savybėmis labai panašios į mėlynes. Uogose yra daug C, B grupės vitaminų ir provitamino A, mikroelementų (vario, kobalto). 100 g šaldytų medlievų uogų turi 7 kartus daugiau kalcio bei geležies ir 4 kartus daugiau kalio nei šilauogių uogos. Dėl didelio kiekio antioksidantų (iki 1000 mg% antocianų) ir fenolinių junginių uogos pasižymi priešvėžinėmis bei priešuždegiminėmis savybėmis. Jos labai tinka po spindulinės terapijos ir antibiotikų naudojimo. Medlievų uogos naudojamos sultims, uogienėms, džemams, tinka šaldyti, džiovinti,.. Anksti pradeda derėti. Pirmosios uogos sunoksta jau birželio pabaigoje. Medlieva nereikli dirvai ir prastoms sąlygoms. Greitai auga, jau 3-ais metais pradeda derėti, o didžiausią produktyvumą pasiekia 6-8 metais. Medlieva užauga iki 3 m aukščio. Medlieva labai atspari šalčiams – žiemą ištveria -40°C, o žiedai pavasarį atlaiko 5-7°C šalnas. Ji atspari ligoms ir kenkėjams. Medlieva yra ilgaamžė – gyvena 40-50 metų. Liaudiškai vadinama dar Amelianka arba Karinta.

CIDONIJA

Cidonijos žiedus skleidžia gegužės pabaigoje. Žiedai didesni nei obelų, apie 5 cm skersmens, balti su rožiniu atspalviu. Negausioje lapijoje gausybė žiedų atrodo be galo patraukliai. Šie augalai dažniausiai savidulkiai. Derėti pradeda 3–5 metais. Jie veda obuolio, kriaušės formos ar beveik rutuliškus vaisius, kuriuos iki brandos dengia tankus trumpų plaukelių „kailiukas“. Rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje prisirpę kai kurių veislių cidonijų vaisiai jo atsikrato, tampa lygūs. Kai kurie išlieka tokie patys... Odelė citrinų geltonumo, šonai kartais raustelėję. Kltūrinių veislių vaisių svoris svyruoja nuo 100 g iki 150 g. Jie malonaus aromato, bet valgant sutraukia gomurį. Minkštimas dažniausiai labai kietas. Dėl to cidonijų vaisiai dažniausiai valgomi ne švieži, o perdirbti. Jų gaminiai pasižymi subtiliu skoniu ir nepakartojamu aromatu. Populiariausi yra uogienė, džemas, sirupas, kompotas ir vynas. Vaisiai gerai laikosi iki pavasario. Kai kurių veislių vaisiai po 4–6 laikymo mėnesių suminkštėja ir labiau tinka valgyti švieži. Cidonijų vaisiuose gausu rauginių medžiagų, pektinų, citrinų ir obuolių rūgšties, cukrų (daugiausia fruktozės), geležies, vario, vitamino C. Sėklose kuriose yra apie 20 proc. gleivių, vandenyje labai lengvai išbrinksta. Jų nuoviras vartojamas kaip laisvinamoji priemonė. Nuovire pamirkyti tamponai dedami ant akių sergant uždegimu. Juo įtrinama ir oda, kad taptų minkštesnė. Iš cidonijų sėklų išvirta arbata gydomas kosulys, skalaujama gerklė sergant angina, vartojami sergant mažakraujyste. Mokytojams, pranešėjams, laidų vedėjams ir kitiems daug kalbantiems žmonėms patartina 30–40 minučių prieš ilgą kalbą po liežuviu pasidėti 2–3 cidonijų sėklas.

Šilkmedžiai

Lietuvoje šilkmedžiai yra dar mažai žinomi sumedėję augalai,labiau žinomi sodininkams ar kolekcionieriams. Mūsų šalyje daugiausia auginama juodasis , raudonasis ir baltasis šilkmedis.Šilkmedis dar vadinamas avietmedis, nes jo uogos labai panašios į avietes ar gervuoges. Uogos labai saldžios ir skanios. Dera kasmet labai gausiai. Sprogsta pavasarį vėlai. Nebijo šalčių, todėl jį auginti nesunku. Užauga iki 10–12 m aukščio ir yra savidulkis. Galima formuoti pagal savo pasirinktą aukštį. Tai ilgaamžiai augalai augantys iki 300 metų. Derėti pradeda 4-5 augimo metais. Šilkmedžių vaisiai noksta nuo birželio vidurio iki liepos pabaigos, kartais – iki rugpjūčio pradžios. Derėjimas tęsiasi maždaug 1,5 mėn. ir visą tą laiką galima valgyti saldžias uogas. Šios uogos turi ir gydomųjų savybių - jos gerina kraujo gamybą, valo kraują, gydo anemiją. Šiose uogose daug geležies, vitaminų, obuolių ir citrinos rūgšties,gliukozės ir fruktozės, rauginių medžiagų bei mineralų. Gydomųjų savybių turi ne tik šilkmedžio uogos, bet ir jų lapai. Pavyzdžiui, šilkmedžio lapais yra gydomi įvairūs uždegimai, peršalimai, lengvinamas atsikosėjimas, gydomas diabetas. Lapuose yra daug naudingų mikroelementų, kalcio, fosforo, geležies,silicio,sieros, taip pat baltymų ir angliavandenių

Gervuogės - Black Satin

Labai derlinga veislė, nereikli dirvai. Uogas nokina rugpjūtį. Jos pailgesnės nei veislės. Atspari kenkėjams, neleidžia šaknų atžalų. Stiebai bedygliai. Neapšąla, jei žiemai pridengia¬ma ir žiemoja po sniegu.

Valgomieji sausmedžiai

Valgomasis sausmedis į Lietuvos sodus atkeliavo iš Tolimųjų Rytų iš Sibiro. Dėka savo kilmės augalas pasižymi ankstyva vegetacija, todėl tai pirmos uogos , nes jos sunoks anksčiau nei braškės ar žemuogės. Balandžio mėnesį žydintis augalas yra gausiai lankomas bičių ir kamanių . Labai nereiklūs ir ištvermingi krūmai žiemą, kuriems net nebaisios pavasarinės šalnos. Valgomieji sausmedžiai dirvai nereiklūs, mėgsta vidutinio sunkumo, drėgną dirvą. Didesnį derlių duos saulėtoje vietoje auginami sausmedžiai, bet taip pat augalai pakenčia ir dalinį pavėsį. Sausmedžiai yra kryžmadulkiai, todėl turėtume sodinti po kelis, bent dviejų skirtingų veislių augalus. Krūmai užauga nuo 1 m iki 2 m į aukštį ir plotį priklausomai nuo veislių ir kaip juos formuosime. Derėti pradeda jau 3-4 metais ir gausiai dera 5 – 7 metais.. Tai tamsiai mėlynos su vaškiniu apnašu , įvairių formų nuo 1,5-3 cm ilgio, primenančios vaivorus, uogos. Derlingumas didėja krūmui plečiantis. Kasmet reikia pašalinti nulaužtas ir nereikalingas, į krūmo vidų augančias šakas. Krūmai kas metai tankėja , todėl yra reikalingas formuojamasis genėjimas. Tai darom ne jaunesniems kaip 7 metų amžiaus krūmams. Sumažėjus senų šakų derlingumui, jas reikia išpjauti ar patrumpinti paliekant trečdalį ilgio. Šis genėjimas skatins ilgų krūmą formuojančių ūglių augimą. Tai vienintelis būdas atnaujinti krūmus , nes sauskrūmiai šakninių atžalų neišleidžia.